įversti


įversti
įver̃sti, įver̃čia (į̃verčia), į̃vertė 1. tr. K, Rtr, , NdŽ, įgriauti, įguldyti, įmesti, įsviesti: Į marias juos įvertė CII571. Invertė duobėn LKKXI165(Zt). Piemenys sugavo avį, surišo kojas ir įvertė vežiman M.Katil. Per ašį iñvertė vežiman bačką Btrm. O anie pakinkė kumelę, įvertė tą vilką į ratukus ir važiavo į turgų LTR. Į karus didelius į̃vertė tą arklį ir vežė į miestą Mšk. Tiktai ta karvė aukštynelka įverstà ir kojas aukštyn pastačiusi ratūse gulėjo Sd. Ivonėlis iš maišo išlindo ir añvertė kelmą viedzmai maišana Aru11(Grv). Atanešė [moterį] ir į̃vertė kaip kiaulę lovon On. Karvelė nusprogo, nulupo skūrą, į duobę į̃vertė, užkasė Trk. Tokį penimį iñvertėm duobėn, ai ai DrskŽ. Įver̃sk šiaudus šalinėn Š. Jonas pats turėjo vežti į marias įversti [kareivį] BsPIII28. Šiauduosna gulėjom: šiaudų kūlys iñverstas laškon Vrn. Atvežė žvirblelį, atbraškino, atnešė saklyčion, led anvertė LLDI269(An). Kai akys nematis, tegu nors upėn inver̃čia (kur nori, tegu laidoja) Klt. Žirgus ir vežimus jis mariosna įvertė BB2Moz15,1. ^ Kad paršas būtų [girtuoklis], inverstái vežiman, nuvežtai ir parduotai DrskŽ. | refl. tr., intr. K, , NdŽ: Užkrovė Juozui gelžinius ant rankų ir, įsivertę į vežimą, nužvangėjo Žem. Įsiver̃tęs važin, parsivežiau girtą kaip meitėlį namo Š. Įsiverčiau maišą an ratus ir išvažiavau Rm. Tas įsivertė tą auksą su maišais į savo račiukus LTR(Bsg). Tas žmogelis gražiai atkasęs [ridiką], kad šakelių nepagadytų, išrovęs; įsivertęs į ratelius ir nuvežęs pas karalių Sln. | Į pusnį įsìvertė, šaltis pártraukė i susirgo Trš. Jis ten nieko nežinojo, ėmė ir įsivertė į smalos bačką LTR(Klvr). Įsìverčiau stačia galva į rūtų darželį (d.) Grl. Peliukė traukė jam nuog kojos čebatą, ale betraukdama staigu, nutraukus čebatą, įsivertė atbula su čebatu į upelį ir sušlapo BsPIII88. Kiaulės guli insver̃tę purvyne, priganytos Klt. | prk.: Septintoji yra daugeriopa kūniška piktybė, į kurią jaunieji įsiverčia brš. 2. tr. Skrb įrausti, apversti ariant, įarti: Sėklos buvo įverstos plūgu . Priešplūgis įverčia velėną į vagos dugną, o korpusas ją užverčia puresniu dirvos sluoksniu . Jau mėšlai įverstì Jnšk. | refl.: Sėklos dažnai įsiverčia per giliai ir dėl to blogiau dygsta .galėti, pajėgti įarti: Neį̃vertė [žambris] velėnos pryš kalną Pj. 3. tr. ko daug, ką didelį įdėti, įkrauti: Į̃vertė lašinių – akys sprogsta Rdn. Kad ubagas ateit[ų], tai paltį įver̃sčia Kp. Didžiausė kulšė įverstà – nesuėsu Krš. Sodinant kopūstus, reikia į daržą įverst didelį akmeną ir sakyt: – Kokio didumo yra tas akmuo, tai tokio jūs, kopūstai, būkit LTR(Grk). | prk.: Kiek į kilogramą [mėsos gyvo svorio] moka, nežinau, ale daug neį̃verta Pvn. | refl. tr.: Su šaukštu ansivertė torielkon [mėsos] Žl.gausiai įlieti, įpilti (skysčio): Liesas pienas, čia gerai [v]andens įverstà Krš. Viedrioką [v]andenio pienan invertì, ir turi planą Sug. Ka jau vertei įvertei to karšto vandens, negal nė rankos beįkišti Als.NdŽ gausiai įberti: Motyna įnešė rūgusio pieno bliūdą, įvertė saują stambios druskos Žem. Įpilk arbotos, ben kiek cukraus įver̃sk Skp. Į̃verti į bliūdą miltų, padarai vidury duobę i minkai Smln. Tiek kmynų į̃verčiau duonon (į duonos tešlą) – o nei nežymu, kad dėta Mžš. Į karčiąją versmę jis turi druskos įversti prš. 4. tr. įtraukti (į vidų): Siūlė yr įversta, kad nematyti pašalių Ggr. Kad maukna įversta į beržo vidų, sako: tas beržas tura žiemospirgį Ggr. 5. tr. pagal kokias taisykles išrinkti: Man vynus į̃vertė [koziriais] Alk. 6. tr. įpusėti versti (knygą): Pusėn knygą teįver̃tęs pametė ir nebebaigia jos versti Š. 7. refl. H, K, NdŽ prk. įsibrauti, įsiveržti: Aš ruošiausi eiti į šokius, ir įsiver̃čia piršliai Graž. Vakar vakare ten kai kur įsiver̃čia juodu abudu kai skilandžiai Jrb. Per slenkstį vidun įsiverčia Luknienė J.Paukš. Uždaryk duris, o tai dar koks girtas įsiver̃s Gs. Iš tų yra nekurie, kurie įsiverčia ing namus ir gaudytas veda moteriškes Bt2PvTm3,6. Kažin kas pasibeldė į duris; po valandėlei ir įsiverčia Kielius į butą BsV260. | Insìverčia insìverčia tabako kamuolys (rūkalius), o smarvė! Ldvn. Paspyrė pasipainiojusį kibirą ir įsivertė pas moteris M.Katil. 8. refl. apimti, įlįsti (apie ligą): Jai egzema įsìvertė į koją, puvo ir nupuvo Bgt. 9. tr., intr. Ggr prk. smarkiai suduoti, sušerti, įkirsti: Įver̃skiat anam šimtą bizūnų Skdv. Kelis kartus įvertė į ausį asesoriuo Ggr. Į murzą įverčiau, kam skundė muni policijai Lk. Įver̃sk jam gerai rykščių į klyną! Gs. 10. tr. prk. įtraukti: Kitą kartą buvai į darbą į̃verstas nu pat mažystei LKT75–76(Plng). Moma mane buvo in darbus inver̃tus Mrc.
◊ į grãbą (į kãpą) įver̃sti numarinti: Senį ligos spūsterėjo i añvertė grabañ Tr. Tas skausmas mūsų kartos žmones sugniauš, sulauš, į kapą įvers Pt.
\ versti; antversti; apversti; atversti; įversti; išversti; paišversti; nuversti; paversti; padversti; parversti; perversti; pieversti; praversti; priversti; razversti; suversti; užversti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • įversti — įver̃sti vksm. Įver̃sti mai̇̃tą į duõbę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antversti — antver̃sti, añtverčia, añtvertė (ž.), ančver̃sti 1. tr. užversti ant viršaus, užblokšti. antverstinaĩ adv.: Rugius pjauna antverstinaĩ, prypjaumu (verčia pradalgę ant nepjautų javų) Varn. ║ užlenkti: Plokščioji siūlė yr, kad siuva uždurdamos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apversti — apver̃sti, apver̃čia (àpverčia), àpvertė 1. tr. SD1114, SD301, Sut, N, K, RtŽ, L, Š, Rtr, BŽ77, DŽ, NdŽ, KŽ padaryti, kad pargriūtų, parvirstų ant šono, pargriauti, parblokšti, paguldyti ant žemės: Karves pagirdžia, lovius apver̃čia in šono Klt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atversti — atver̃sti, atver̃čia (àtverčia), àtvertė tr. 1. D.Pošk, Sut, S.Dauk, N, M, L, Š, LzŽ atsukti kita puse, kitu šonu, atristi: Atritu, atverčiu SD217. Atver̃sk akmenį antraip, bene pritiks geriau J. Àtvertė akmenį, apteko [vandeniu] visa apylinkė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išversti — išver̃sti, išver̃čia (ìšverčia), ìšvertė 1. tr. D.Pošk, L, Rtr, DŽ parblokšti, paguldyti ant šono: Tik ėdalą gadina tas paršas – užkabinęs snukiu lovį išver̃čia Krs. Ir ėjo Jėzus bažnyčion Dievo, ir išvarė visus perkančius ir parduodančius… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • keturvagis — keturvãgis, ė adj. (2) 1. kuris verčia keturias vagas: Keturvagiu plūgu geriausiai tinka įversti žirniai rš. Keturvage žagre vėjo greitumu ardamas apvažiavęs BsV382. 2. su keturiomis vagomis: Strajai iškili, keturvagiai P …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuversti — nuver̃sti, nuver̃čia (nùverčia), nùvertė tr. 1. Rtr jėga ką stačią paguldyti ant šono, pargriauti, parmesti: Paskiau nùverta tą kiaulę ant velkių, sukimba visi, nu to tvarto i parveža Kl. Užmušė žvirblelį, užplumpino, nuvertė ant šono,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • padversti — ×padver̃sti, pàdverčia, pàdvertė (hibr.) tr. paristi, paridenti: Sienolį tuinu reikia padver̃st (ps.) LzŽ. versti; antversti; apversti; atversti; įversti; išversti; paišversti; nuversti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pagal — pagal̃ praep. su acc., gen., instr., pãgal 1. nurodant vietą, greta kurios judama: Eik čia pagal tvorą J.Jabl. Arklys suka iš kelio ir eina pagal griovį – gali įversti Lnkv. Brisk pagal kraštą Dj. Pašmukš pagal sieną į kamarą Skd. Ten vaikščiojo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paišversti — paišver̃sti, paišver̃čia (paìšverčia Lz), paìšvertė (dial.) tr. Pst išrauti, ištraukti su šaknimis: Paìšvertė visus krūmus LzŽ. Paìšvertė akmenis, kad laukas čystas būt Pst. versti; antversti; apversti; atversti; įversti; išversti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language